.RU
Карта сайта

Joana Saulutė BUMELYTĖ - Inžinieriaus geologo-hidrogeologo kvalifikaciją. 1985-1987 m dirbo Vilniaus hidrogeologinėje...

Joana Saulutė BUMELYTĖ


Gimė 1939 m. sausio mėn. 19 d. Gruzdžių km., Šiaulių raj. Mokėsi Šiaulių m. II- oje vid. mokykloje. 1951-1962 m. mokėsi Vilniaus universitete, kur įgijo inžinieriaus geologo kvalifikaciją. Nuo 1962 m. iki 1984 m. dirbo kauno ir Vilniaus statybinėse organizacijose inžinieriaus geologo pareigose. Nuo 1984 m. iki 1993 m. dirbo Kompleksinės geologinės žvalgybos ekspedicijos mokslinės-techninės informacijos grupėje geologe. Nuo 1993 iki 1994 m. įsikūrus Lietuvos geologijos tarnybai dirbo geologinės informacijos skyriaus geologe. Nuo to laiko pensininkė.

Svarbiausi darbai

: lauko darbai ir daugybė ataskaitų.

Pomėgiai

: literatūra, kinas, teatras, kelionės, mezgimas.

Tel: 245-90-50

Juozas BUTRIMAS



Gimė 1927 m. kovo 17 d. Panevėžio mieste. Mokėsi Panevėžio Juozo Balčikonio vardo berniukų gimnazijoje iki 1945 m. ir baigė 7 klases. Ištremtas į Vorkutą. Baigė Vorkutos miesto suaugusiųjų vidurinę mokyklą Nr.1 ir 1957 m. gavo brandos atestatą. 1955m. tuo pačiu metu baigė technikų kolektorių kursus. 1958 m. įstojo į Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą, kuriame mokėsi iki 1960 m. 1961-1964 m. mokėsi Leningrado kalnakasybos institute geologijos ir naudingų iškasenų telkinių žvalgybos specialybės, įgijo kalnakasybos inžinieriaus geologo diplomą.

Tremtyje dirbo Vorkutos kombinato šachtose Nr. 1; 12; 14; 16 kalnakasiu (kasėju) ir markšeiderių biuro (markšeiderių geologų skyrius) darbininku, vėliau braižytoju. Nuo 1952 m. iki 1965 m. dirbo Vorkutos kombinato geologinėje organizacijoje techniku geologu, geologu, vyr. geologu, specializuotos degazacijos viršininku, vyriausiu inžinieriumi. 1965 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1973 m. dirbo Naftos žvalgybos ekspedicijoje Nemetalų partijos viršininku, naftos grežinių tamponavimo vyr. inžinieriumi, Projektų sąmatų skyriaus viršininku. 1973-1994 m. dirbo vyr. dėstytoju ir kvalifikacijos kursų vedėju Vilniaus technologijos technikume (Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje), dėstė gręžinių grežybą ir naudingų iškasenų žvalgybos techniką. 1976-1977 m.m. Vilniaus universitete dėstė “kalnakasybos geometrijos” 48 val. kursą.

1994-1998 m. dirbo Vilniaus hidrogeologijos įmonėje AB “Artva” darbų saugos vyresniuoju inžinieriumi. Nuo 1998 m. iki dabar dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo atsakinguoju sekretoriumi.

Svarbiausi darbai

: paruošė “Naudingų iškasenų telkinių žvalgybos technikos” specialybės diplominio projektavimo metodinius nurodymus. Periodinėje spaudoje skelbia prisiminimus “Vorkutos šachtos ir lageriai”. Dirbdamas pedagoginį darbą paruošė apie 360 technikų-žvalgytojų.

Pomėgiai

: domisi istorinio, geografinio ir geologinio turinio literatūra, krepšiniu, žūkle, fotografija, kelionėmis, automobilizmu ir sodininkyste.

Tel. n. 77 02 56, d. 31 43 79.

Česlovas

Chmielevskis



Gimė 1867 m. liepos 20 d. Tiumenėje. Nuo 1877 m. tėvams įsikūrus Lietuvoje, mokėsi Panevėžyje realinėje mokykloje. Ją baigęs, 1890-1895 m. mokėsi Rygos politechnikoje, 1897-1900 metais studijavo Karaliaučiaus universitete geologiją. Čia vokiečių kalba išspausdintas jo mokslinis darbas „Kauno gubernijos ir Rytų bei Vakarų Prūsijos viršutinių silūrinių sluoksnių leperditia”. Baigęs mokslus, grįžo į Panevėžį, tyrinėjo Lietuvos gamtą, ypač domėjosi paleontologiniais radiniais – suakmenėjusių organizmų liekanomis. Daug tyrinėjimų atlikta Ventos slėnyje ties Papile, kur buvo gausu fosilijų. Jis buvo aistringas kolekcionierius – rinko geologines kolekcijas, kurias vėliau paliko muziejams. Jo kolekcijos apteko į Karaliaučiaus gamtos muziejų, Miuncheno, tiubingeno universitetus, Peterburgą ir kitur. Yra žinoma, kad karo metu kolekcijos žuvo. Jo kolekcijos yra reikšmingos geologijos istorijoje. Jo rinkiniais naudojosi įžymūs vokiečių paleontologai- K. Bodenas, F. Krenkelis, parašę monografijas apie Papilės juros sitemos fosilijas. Rusų mokslininkai V. Vecelis, V. Riabininas ir R. Brinkmanas naudojosi Č. Chmielevskio kolekcijomis paleontologiniams bei stratigrafiniams tyrinėjimams. Rinkiniais pasinaudojo ir jo mokinys J. Dalinkevičius, 1935 m. paskelbęs straipsnį “Papilės juros profilio ir taktonikos klausimu”.

Č. Chmielevskis tyrinėjo Lietuvos hidrografiją ir 1907 m. išspausdino darbą “Basein Venty”. Su Dorpato universiteteo profesorium K.D. Dossu atliko mokslinę kelionę po Šiaurės Lietuvą , kurios metu buvo konstatuota ir 1909m. straipsnyje aprašyta galinių morenų grandinė.

Kita Č. Chmielevskio bandymų sritis buvo lamelibranchiatų klasės moliuskai. Jų tyrimui ir bandymams Chmielevskių namuose buvo įkurta speciali biologinė stotis. Bandymai pasisekė- pavyko užuaginti natūralius perlus. Rezultatai buvo paskelbti pasaulio moksliniuose žurnaluose “Okolnyk rybacki” ir “Deutsche Fischerei Zeitung”. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui jis su šeima išvyko į Maskva, vėliau į Uralą. Čia taip pat pasireiškė kaip aistringas kolekcionierius: rinko geologines kolekcijas, kurias paliko vietos muziejams.

1921 m. grįžo į Lietuvą, kelyje susirgo ir atvažiavęs į Panevėžį gegužės 25 d. mirė. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

Roman CHOMČENKO



Gimė 1964 m. rugpjūčio 11 d. Rygoje (Latvijos Respublika). 1981 m. baigė Rygos 40 –tą vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą. 1986 m. įgijo inžinieriaus-hidrogeologo specialybę.

1986 m. pradėjo dirbti inžinieriumi Visasąjunginiame jūrų moksliniame gamybiniame susivienijime “Topizmorinžgeologija” Rygoje. Nuo1988 m. pradėjo dirbti Geologijos institute inžinieriumi, asistentu, moksliniu bendradarbiu. 1993-1998 m. mokėsi Geologijos instituto ir Vilniaus universiteto doktorantūroje.

Yra 5 publikacijų ir 8 fondinių darbų autorius arba bendraautorius.

Zigmantas-Jonas

Čechavičius



Gimė 1938 m. gegužės 15 d. Ukmergėje. 1945-1956 m. mokėsi Ukmergės vidurinėje mokykloje. 1956 m. įstojo į Vilniaus universitetą, Gamtos mokslų fakultetą. 1961 m. gavo geologo ir naudingųjų iškasenų paieškininko diplomą. Po studijų buvo paskirtas dirbti į geologinę žvalgybos ir paieškų ekspediciją techniku-geologu. 1962-1964 m. toje pačioje ekspedicijoje dirbo inžinieriumi-geologu. 1964 m. ekspedicija buvo pervadinta į Naftos žvalgybos ekspediciją, kurioje dirbo geologu, o nuo 1968 m. – vyriausiuoju geologu.

Mirė 1993 m. gruodžio 7 d. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Algirdas ČEPULIS



Gimė 1958 m. gegužės 6 d. Ceikinių km. Ignalinos raj. Baigė Ignalinos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1976-1981 m. mokėsi Vilniaus universitete ir įgijo inžinieriaus geologo-hidrogeologo specialybę. 1981 m. spalio mėn. pradėjo dirbti hidrogeologu UAB “Kauno hidrogeologija”, o nuo 1994 m. liepos 1 d. dirba direktoriaus komercijai pareigose.

Pomėgiai

– kelionės.

Tel.8 27 39 38 60, 8 27 55 87 21(d.), 8 27 23 61 16 (n.), el. pastas

hidrogeol@Kaunas.omnitel.net

Valerija

Čepulytė



Gimė 1904 m. vasario 24 d. Peterburge. Ten baigė tris gimnazijos klases. 1919 m. su tėvais atvyko į Lietuvą, 1920-1933 m. mokytojavo Švenčionių apskrities pradinėse mokyklose, 1924-1927 m. mokėsi mokytojų seminarijoje Vilniuje. Nuo 1927 iki 1930 m. mokytojavo “Ryto” pradžios mokykloje, o 1930-1933 m. Lietuvos “Kultūros” pradžios mokykloje Lazenkuose. 1934 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje eksternu išlaikiusi visus brando egzaminus ir gavusi atestatą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo geologiją ir geografiją. Jau studijų metais įsitraukė į geologines ekspedicijas, 1936 m. padėjo prof. Malkovskiui sudaryti Vilniaus krašto apžvalginį petrografinį žemėlapį, organizuoti lauko tyrimo darbus. Universitetą baigė 1939 m. Už mokslinį darbą “Gardino žemės šiaurės rytai. Geografijos bruožai“ V. Čepulytei buvo suteiktas filosofijos magistro laipsnis. 1941 m. V. Čepulytė pradėjo dirbti Lietuvos MA Geologijos ir geografijos institute, 1946 m. parengė ir apgynė geografijos mokslų kandidatės disertaciją, skirtą Lietuvos pleistoceno morenų stratigrafijai ir charakteristikai. Vėliau V. Čepulytė atliko Lietuvos geomorfologinius tyrimus, sudarė geomorfologinį ir pleistoceno paleopaviršių žemėlapius, tyrimų rezultatus apibendrino mokslinių straipsnių serijoje, apibūdindama visą Lietuvos kvartero storymės sandarą. Įvaldžiusi morenų petrografinį, palinologinį, struktūrinį, paleogeomorfologinį ir kitus tyrimo metodus, detaliai ištyrė Pietų Lietuvos kvartero sluoksnius ir apibendrinusi rezultatus 1968 m. Vilniaus universitete apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų habilituotos daktarės disertaciją. V. Čepulytė ilgą laiką vadovavo Lietuvos MA Geologijos ir geografijos instituto kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriui.

V. Čepulytė paskelbė 73 mokslinius starispnius, pirmoji sudarė visos Lietuvos geomorfologinį žemėlapį masteliu 1:500 000 (1953) , parengė monografiją “Lietuvos geomorfologija’, nemažai prisidėjo tobulinant geomorfologijos terminiją, pirmoji sudarė strtaigrafiškai suskirstytų moreninių priemolių paviršiaus ir pado žemėlapius visai Lietuvos teritorijai, išaiškino nemažai subkvarterinių ir tarpledynmečių slėnių atkarpų, paleogeomorflogiškai išnagrinėjo atskiras teritorijas, gvildeno neotektoninių judesių įtaką kvartero nuogulų formavimuisi ir kt.

Už visuomeninę veiklą ir mokslinius darbus buvo ne kartą apdovanota. 1965 m. jai buvo suteiktas nusipelniusios kultūros veikėjos garbės vardas.

Mirė 1987 m. lapkričio 12 d. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Jonas ČERSKIS



Gimė 1845 m. gegužės 5 d. Vitebsko gubernijoje, Svolnoje, bajorų Čerskių šeimoje. Mokėsi Vilniaus I-oje gimnazijoje ir Bajorų institute. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo nuteistas ištremti rekrutu į Sibirą. Omske kareiviavimo metais išaiškėjo jo gabumai geologijai ir zoologijai, čia jis parašė pirmąjį mokslinį straipsnį apie Omsko apylinkų geologinę struktūrą. Jis sugebėjo geologiškai ištirti apie tūkstančio kvadratinių kilometrų plotą. Atleistas iš tarnybos kariuomenėje, nuvyko į Irkutską jau būdamas savamokslis kraštotyrininkas. Rusijos geografų draugijos Rytų Sibiro skyrius Irkutske jį išugdė mokslininku. Čia jis tapo žymaus geologo ir geografo A. Čekanovskio padėjėju ir mokiniu. Zoologijos jis mokėsi iš politinio tremtinio, buvusio Varšuvos vyriausiosios mokyklos profesoriaus B. Dibovskio. 1873m. J.Čerskis su Sibiro skyriaus bendradarbiu N. Gartungu išvyko į savo pirmąją ekspediciją tirti Rytų Sajanų geologinės kilmės. Kitais metais jis tyrė Sajanus, Chamar Dabano kalnagūbrį, Nižneudinsko, Balagansko urvus. Mokslinėje periodikoje paskelbė straipsnių. Ketverius metus (1877-1880) jis tyrė ežero Baikalo krantus, sudarė jo geologinį žemėlapį. Kiekvienais metais Sibiro skyriui jis pateikdavo preliminarias ataskaitas su daugybe reljefo detalių, piešinių, uolienų, mineralų pavyzdžių.

Rusijos geografų draugija jį apdovanojo mažaisiais sidabro ir aukso medaliais (1876,1878m.), auksiniu Litkės medaliu (1886m.) Nutraukęs ryšius su Rusijos geografų draugijos Sibiro skyrium 1882 m. dirbo meteorologu steigiamoje Žemutinės Tunguskos stotyje. Metus padirbęs Čerskis vėl grįžo pas gimines netoli Irkutsko.

1885 m. Rusijos Mokslų Akademijos kvietimu jis pradeda darbą Peterburgo zoologijos muziejuje. Čia jis aprašo savo ir kitų ekspedicijos dalyvių surinktą medžiagą. 1891 m. su šeima išvyksta į trejų metų ekspediciją tirti Indigirkos, Kolymos ir Janos upų baseinų. Darbas ekspedicijoje palaužia Čerskio sveikatą ir antraisiais darbo metais (1892 m) jis miršta. Palaidotas Kolymskojės gyvenvietėje, kairiajame Kolymos upės krante, priešais Omolono žiotis.

S. Obručevo siūlymu, per paskutinę Čerskio ekspediciją atrastas kalnagūbris, didesnis už Kaukazą, aukštesnis už Uralo kalnus, buvo pavadintas Čerskio vardu.

Be rašytinių paminklų J. Čerskį Sibire primena jo vardu pavadintos vietovės, kalnagūbriai, miestas Kolymos upės žemupyje, daug gatvių įvairiuose miestuose. Irkutsko, Jakutsko ir kitų miestų muziejuose surinkta nemažai medžiagos apie jo asmenybę, gausu jo surinktų eksponatų.

Danutė ČIŽIKIENĖ

Karvelytė



Gimė 1933 m. rugpiūčio 10 d. Anykščiuose. 1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1951-1956 m. mokėsi Vilniaus universitete ir įgijo inžinierės geologės diplomą.1956-1988 m. dirbo Respublikiniam vandens ūkio projektavimo institute inžinierės, vyresnės inžinierės, grupės vadovės, vyriausios geologės pareigose.

Svarbiausi darbai

– artezinių šulinių projektavimas, hidrostatinių, žuvininkystės ūkių, siurblinių, tvenkinių ir kiti inžineriniai geologiniai tyrinėjimai.

Pomėgiai: kelionės, rankdarbiai.

Tel. 8 27 76 13 70.

Algirdas DAGYS



Gimė 1937 m. rugpjūčio 30 d. Kaune. 1950 m. baigė Kauno 8-ąją gimnaziją, 1955 m. Maskvos M. Lomonosovo un-to Geologijos f-tą, įgijo biologo-paleontologo specialybę. 1955-58 m. minėto un-to aspirantas. 1958-60 m. Lietuvos MA Geologijos ir geografijos in-to mokslinis bendradarbis. 1960-72 m. SSRS MA Sibiro skyriaus Geologijos ir Geofizikos in-to (Novosibirskas) vyresnysis moksl. bendradarbis. 1972-74 Kabulo (Afganistanas) Politechnikos in-to dėstytojas, dekanas. 1974 m. sugrįžo į SSRS MA Sibiro skyriaus Geologijos ir geofizikos in-tą ir dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu iki 1989 m. Nuo 1990 m. dirbo vyriausiuoju moksl. bendradarbiu Ekologijos institute (Vilnius). 1960 m. Maskvoje, M.Lomonosovo un-te apgynė kandidatinę disertaciją “Šiaurės vakarų Kaukazo norio aukšto brachiopodai”. Morfologija, sistema, filogenija, stratigrafinė reikšmė ir biografija” . 1993 m. nostrifikuotas habilituotu daktaru (gamtos mokslai).

Svarbiausi darbai

. Disertaciniuose darbuose pateikė triaso brachiopodų (pečiakojų) taksonominių tyrimų rezultatus. Revizavo ir pirmą kartą aprašė Šiaurės Kaukazo viršutinio triaso fauną. Aprašė 20 naujų genčių, patikslino daugelio taksonų sistemą, nustatė šios grupės stratigrafinę reikšmę. Apibūdino pasaaulinę medžiagą apie triaso brachiopodus, pateikė naują šios grupės gyvūnų sistemą. Aprašė 51 naują gentį ir 17 naujų šeimos grupės taksonų. Išaiškino svarbiausias jų evoliucijos kryptis. Sukūrė triaso akvatorijų biogeografinio rajonavimo schemą. 1963 m. A. Dagiui suteiktas “paleontologijos ir stratigrafijos” specialybės vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas. Parašė 14 monografijų. Svarbiausios iš jų: “Pietų SSRS viršutinio triaso brachiopodai” (1963), “Sibiro triaso brachiopodai” (1965) (abi rusų k.); “Šiaurės Vietnamo triaso fosilinės faunos ir floros svarbiausios formos” (1965 m, su bendraaut, pranc. k.); “Šiaurės Sibiro juros ir apatinės kreidos brahiopodai” (1968 m.), “Borealiniai viršutinio olenekio amonoidai” (1988, su S. Jermakova, rusų k.) ir kt. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė virš 150 moksl. straipsnių. Skaitė pranešimus moksl. renginiuose Kanadoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Argentinoje ir kt. 1994 m. išrinktas Niujorko mokslų akademijos nariu. Tarptautinės triaso stratigrafinės komisijos viceprezidentas, keleto moksl. tarybų narys. 1994 m. jam paskirta Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija pasižymėjusiems mokslininkams bei Lietuvos Respublikos mokslo premija už darbų ciklą “Borealinio triaso paleontologija ir biostratigrafija”.

Mirė 2000 sausio 7 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Juozas

Dalinkevičius



Gimė 1893 m. birželio 13 d. Ukmergės apskrityje, Pamūšio kaime. 1903-1911 m. mokėsi Gardino realinėje gimnazijoje. 1911 m. įstojo į Petrapilio universiteto fizikos ir matematikos astronomijos specialybę, o 1912 m. – į Petrapilio kalnakasybos institutą. 1919 m. paskirtas etatiniu asistentu Markšeiderystės ir geodezijos katedroje. Greta darbo Kalnakasybos institute J. Dalinkevičius dar dirbo Valstybinio optikos instituto mokslinio skyriaus fiziku. 1923-1924 m. jis skaitė Kalnakasybos institute paskaitas geologinės žvalgybos fakulteto studentams. 1924 metais J. Dalinkevičius grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1925 m. jis dirbo geologijos katedroje vyresniuoju laborantu. 1926 m. jis įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakulteto chemijos technologijos skyrių. 1930 m. gavo technologo inžinieriaus dipomą. Nuo 1930 m. J. Dalinkevičius skiriamas vyresniuoju asistentu. 1933 m. Graco universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją geologijos ir mineralogijos srityje. 1935 m. apgynė habilitacinį darbą, jam buvo suteiktas privatdocento mokslinis laipsnis. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno universiteto mineralogijos ir geologijos katedroje. 1940 m. jo pastangomis buvo suorganizuotas pirmasis lietuvių ir latvių geologų suvažiavimas. Nuo 1941-1963 m. J. Dalinkevičius vadovavo Vilniaus universiteto Geologijos katedrai. 1941 m. jis paskirtas pirmuoju Lietuvos MA Geologijos instituto direktoriumi, kuriuo buvo iki 1944 m. 1946 m. jis išrinktas Lietuvos TSR MA nariu korespondentu, 1949-1952 m. dirbo Geologijos ir geografijos instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui, 1946-1955 m. vadovavo stratigrafijos ir tektonikos sektoriui. J. Dalinkevičius aktyviai dalyvavo moksliniame-tiriamajame darbe. 1940 m. paskelbė darbą apie Vilniaus krašto geologiją, tyrinėjo kambro, ordoviko ir silūro uolienų paplitimą Lietuvoje, pateikė pirmą Lietuvos kvartero stratigrafinę schemą. 1947 m. parašė darbą apie mineralinių resursų reikšmę pramonės plėtotei, analizavo mineralinių žaliavų pasiskirstymą geologiniame pjūvyje, jų slūgsojimo sąlygas, tektoniką, atsargas, panaudojimą. J. Dalinkevičius yra Lietuvos detalių geologinių žemėlapių sudarymo pradininkas. Pokario metais tyrinėjo Lietuvos ir gretimų kraštų devono stratigrafiją, Didžiojo devoninio lauko uolienų sudėtį, jų slūgsojimą, koreliaciją. Išanalizavo Lietuvos permo atodangų ir gręžinių pjūvius, apibūdino faunos liekanas, sudarė Baltijos sineklizės permo uolienų paplitimo žemėlapį. Šeštame dešimtmetyje J. Dalinkevičius nagrinėjo Lietuvos ir viso Pietų Pabaltijo reljefą, geologinę sandarą, tektoninę ir paleogeografinę raidą. Ne svetima jam buvo ir geologijos istorija. Daug pastangų J. Dalinkevičius skyrė Lietuvos Geologijos muziejaus kūrimui. Jis dalyvavo Tarptautinio geologinio kongreso XVII sesijoje Maskvoje (1937); XVIII sesijoje Londone (1948), dalyvavo mokslinėse konferencijose Leningrade, Maskvoje, Voroneže, Minske, Rygoje, Vilniuje, Kaune. Ilgą laiką buvo Tarptautinės kvartero asociacijos narys, TSRS nacionalinio geologų komiteto, Sąjunginio tarpžinybinio stratigrafinio komiteto narys, Pabaltijo tarpžinybinės regioninės stratigrafinės komisijos pirmininkas, daugelio mokslinių tarybų, kitų komitetų, draugijų narys.

Mirė 1980 m. vasario 26 d. Kaune, palaidotas Ukmergės raj. Pamūšio kapinėse.
2014-07-19 18:44
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • Контрольная работа
  • © sanaalar.ru
    Образовательные документы для студентов.